LYGINAMOSIOS EDUKOLOGIJOS RAIDA PASAULYJE IR LIETUVOS UNIVERSITETUOSE

• Published in: Acta paedagogica Vilnensia Vol. 32; pp. 59 - 71
• Main Authors: Želvys, Rimantas, Wolhuter, Charl C.
• Format: Journal Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 01-01-2015
• Subjects: Lietuva; lyginamoji edukologija; mokytojų rengimas; švietimo tyrimų darbotvarkė
• ISSN: 1392-5016; 1648-665X
• DOI: 10.15388/ActPaed.2014.32.7388

Straipsnyje aptariama lyginamosios edukologijos plėtra Lietuvos universitetuose tarptautiniame kontekste. Apžvelgiama istorinė lyginamosios edukologijos raida pasaulyje ir Europoje. Lyginamosios edukologijos disciplina atsirado XX amžiaus pradžioje JAV ir Kanadoje, kurioje ryškų pėdsaką paliko mūsų tautietis, Otavos universiteto profesorius Antanas Paplauskas-Ramunas. Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais lyginamoji edukologija pradėta dėstyti ir Vakarų Europos universitetuose. Penktajame dešimtmetyje lyginamosios edukologijos plėtra pasiekė savo zenitą. Dėl įvairių priežasčių šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiais dėmesys lyginamajai edukologijai sumažėjo. Nepagerino padėties ir XXI amžiaus pradžioje sustiprėjusi švietimo globalizacija. Lietuvoje lyginamosios edukologijos ištakos taip pat siekia XX amžiaus pradžią. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje lyginamosios edukologijos srityje dirbo tokie žinomi Lietuvos mokslininkai, kaip antai P. Dielininkaitis, J. Laužikas ir kt. Sovietiniu laikotarpiu lyginamoji edukologija aukštosiose mokyklose nebuvo dėstoma; apsiribota „buržuazinio švietimo“ kritika. Lyginamosios edukologijos atgimimas Lietuvoje prasidėjo po nepriklausomybės atgavimo. Šiuo metu lyginamoji edukologija dėstoma daugelio šalies universitetų pedagogų rengimo programose. Kita vertus, Lietuvos lyginamosios edukologijos mokslininkai vis dar mažai bendrauja su užsienio kolegomis ir yra nepakankamai matomi tarptautiniame kontekste. Lietuvos atstovai kol kas nedalyvauja Europos lyginamosios edukologijos draugijos veikloje. Tam tikslui lyginamosios edukologijos specialistai turėtų susiburti į akademinę bendriją. Didesnio šalies mokslininkų dėmesio taip pat turėtų sulaukti lyginamieji švietimo kokybės, lygybės ir socialinio teisingumo, švietimo kokybės užtikrinimo, socialinio mobilumo, švietimo ryšio su ekonomikos plėtra ir kt. aspektai.