Sergamumo ir Mirtingumo nuo Išeminės Širdies Ligos Ryšys su Meteorologiniais ir Heliogeofizikiniais Veiksniais

• Main Author: Vaičiulis, Vidmantas
• Format: Dissertation
• Language: Lithuanian
• Published: ProQuest Dissertations & Theses 01-01-2015
• Subjects: Cardiovascular disease; Medicine; Public health
• ISBN: 9798383971949

Žemės gyvybės sistemoje aplinkos oras, klimatas [7] ir geomagnetinis aktyvumas [8] atlieka lemiamą vaidmenį. Nuo šių veiksnių priklauso visuomenės gerovė, žmonių sveikata, epidemiologinės sąlygos, derlingumas, ekonomikos būklė, statybų tempai, transporto darbas ir kt. [7].Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairias ligas ar negalavimus [9]. Kai kuriais atvejais šis poveikis nėra esminis, tačiau neretai tai nulemia įvairių ligų eigą – ypač širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKL) [10]. ŠKL Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis [11]. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. Lietuvoje ŠKL sudarė 47,7 proc. vyrų ir 65,1 proc. moterų mirties priežasčių, o tai yra beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse [12].Yra daug priežasčių dėl kurių ŠKL atvejų skaičius didėja, tačiau meteorologinių, geofizinių ir kosminės kilmės veiksnių pokyčiai tampa papildomu veiksniu lemiančiu ŠKL padažnėjimą [10, 13–15]. Kosminės spinduliuotės sukelta jonizacija ir jos variacijos yra svarbus veiksnys, lemiantis atmosferos savybes, kurios priklauso nuo dviejų skirtingų procesų – Saulės aktyvumo variacijos, kurios moduliuoja kosminės spinduliuotės srautą tarpplanetinėje erdvėje, ir geomagnetinio lauko pokyčių, kurie veikia kosminės spinduliuotės sklaidą ties žemės paviršiumi [16].Padidėjęs saulės aktyvumas sustiprina ciklonų bei anticiklonų judėjimą, todėl taip gali lemti bazinį orų režimo pasikeitimą [17, 18]. Tiriant atmosferos dinamines charakteristikas, nustatyta, kad kitą dieną po stiprių geomagnetinių sužadinimų kinta atmosferos slėgis [19–22]. Pastebėta, kad kai atmosferos slėgis padidėja, kosminės spinduliuotės srautams į žemės paviršių prasiskverbti yra sunkiau, dėl to sumažėja kosminės spinduliuotės intensyvumas jūros lygyje [23].Organizmo atsparumas meteorologiniams ir heliogeofizikiniams veiksniams priklauso nuo jų poveikio dažnio bei intensyvumo. Ypatingai tai aktualu pradinėje ligos stadijoje, vėliau įtaka palaipsniui mažėja [10], kadangi žmogaus organizmas turi savybę prisitaikyti prie aplinkos poveikio.Minėtųjų veiksnių įtaka žmonių sveikatai priklauso ir nuo lyties, amžiaus bei bendros sveikatos būklės [24, 25]. Jautresnės klimato pokyčiams yra moterys [26–28], taip pat vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės [9]. Pacientai sergantys ŠKL labai jautrūs temperatūros, atmosferos slėgio, sezoniškumo, santykinės oro drėgmės, kritulių ir kt. meteorologinių veiksnių pokyčiams. Tokių asmenų stacionarizavimas ir mirštamumas nuo išeminės širdies ligos (IŠL) ypač padidėja esant aukštai atmosferos oro temperatūrai. Skirtingų tyrimų duomenimis šiaurinėje ir rytų Europos dalyje ryšys tarp mirčių nuo IŠL ir atmosferos oro temperatūros paprastai yra „U“ arba ,,V“ formos, t. y., mažiausias mirčių nuo IŠL atvejų skaičius nustatomas esant 15–20°C [26– 28]. Tuo tarpu Ispanijoje ir kitose pietinėse Europos valstybėse optimalia atmosferos oro temperatūra šiltuoju metų laiku laikoma 20–25°C [29,30].Padidėjęs susirgimų ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) atvejų skaičius dažniausiai nustatomas karščio bangų metu ir esant dideliam atmosferos slėgio kritimui (> 10 hPa) per 48 valandas [31].Ypač jautrūs atmosferos slėgio mažėjimui hipertenzine kraujo liga sergantys ir vyresnio amžiaus (nuo 45 metų) žmonės [32, 33].Lietuvoje (Vilniuje) kaip ir dalyje Europos šalių atmosferos oro slėgio ir ŪMI atvejų skaičiaus priklausomybė yra ,,V“ formos. Pvz., Prancūzijoje (Lilio mieste) mažiausias ŪMI atvejų skaičius stebimas, kada atmosferos slėgio paros vidurkis yra 1016 hPa [33], o Vilniaus mieste ši reikšmė yra nuo 990 iki 1000 hPa [4].Magnetinių audrų metu padidėja kraujo krešumas, nes suaktyvėja trombocitų veikla, dėl to padaugėja ligonių, sergančių ŠKL. ŪMI įvykstantys magnetinių audrų ir padidėjusio Saulės aktyvumo metu, pasižymi sunkesne eiga, komplikacijomis ir dažnesne letaline baigtimi. Nustatyta, kad dauguma ŪMI išsivysto per pirmą ar antrą parą nuo magnetinės audros pradžios [34].Ilgalaikiai stebėjimai parodė, kad padidėjusio saulės aktyvumo dienomis blogėja pacientų, sergančių arterine hipertenzija (AH), būklė (didėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas) [35], taip pat gali sutrikti kraujotaka širdies vainikinėse kraujagyslėse [35]. Ypač jautrūs yra ligoniai, sergantys cerebrine ateroskleroze [8].Keičiantis pasaulio klimatui – gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Atsižvelgdami į tai, kad šios srities tyrimai Lietuvoje yra dar jauna mokslo sritis – šiuo darbu tikimės dar geriau pažinti problemos esmę, surasti galimas išeitis, pasiūlyti praktinio pritaikomumo galimybes.