Įvairaus intensyvumo aerobinio prieškrūvio poveikis širdies susitraukimų dažnio kaitai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio metu

• Published in: Baltic journal of sport & health sciences Vol. 2; no. 65
• Main Authors: Loreta Dubininkaitė, Arvydas Stasiulis, Neringa Baranauskienė
• Format: Journal Article
• Language: English
• Published: Lithuanian Sports University 05-11-2018
• ISSN: 2351-6496; 2538-8347
• DOI: 10.33607/bjshs.v2i65.551

Tyrimo tikslas — nustatyti įvairaus intensyvumo aerobinio prieškrūvio poveikį širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) kaitai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio (KDK) metu. Aštuoni fi ziškai aktyvūs studentai (amžius — 22,5 (2,6) m., ūgis — 1,8 (0,3) cm, svoris — 69,6 (9,8) kg) buvo testuojami tris kartus. Vieną kartą tiriamieji „Monark 834E“ (Švedija) veloergometru atliko KDK testą, kurio metu buvo palaikomas pastovus mynimo dažnumas 70 k. / min, pirmo krūvio dydis — 50 W ir toliau didinamas po 25 W. Krūvio trukmė — 3 min, poilsio tarp krūvių — keturios. Atliekant KDK testą, pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija) 5 s intervalais buvo registruojamas ŠSD. Kai tiriamojo ŠSD pasiekdavo 80% maksimalaus, apskaičiuoto pagal jo amžių (220 – amžius), testas būdavo nutraukiamas. Individualus tiriamųjų laktato slenkstis (LaS) netiesioginiu būdu buvo nustatytas pagal ŠSD absoliučias reikšmes atsigavimo metu atliekant KDK testą (Stasiulis, 1997). Dar du kartus skirtingomis dienomis tiria- mieji šį testą atliko praėjus penkioms poilsio minutėms po 30 min trukmės vidutinio arba didelio intensyvumo aerobinio prieškrūvio (atitinkamai VAP arba DAP). VAP dydis buvo 25 W mažesnis už individualų tiriamojo LaS, DAP — 25 W didesnis už LaS. Norint nustatyti tiriamųjų laktato koncentraciją (La), kapiliarinio kraujo mėginiai iš rankos piršto buvo imami tyrimo pradžioje, taip pat atliekant prieškrūvį 5-ą, 10-ą, 20-ą ir 30-ą min. Laktato koncentracija kraujyje buvo nustatoma naudojant modifi kuotą analizatorių „Eksan-G“ (Kulis et al., 1988). ŠSD kaita buvo analizuojama „Microcal Origin“ programa taikant monoeksponentinio trendo lygtį. Skirtingomis testavimo sąlygomis gautų rodiklių vidurkiai buvo palyginami taikant neparametrinį Wilcoxon testą priklausomoms imtims. Rezultatai rodo, kad tiriamųjų laktato koncentracija kraujyje po 30 min DAP buvo reikšmingai padidėjusi iki 2,85 (0,64) mmol / l (p < 0,05), tačiau po tokios pat trukmės VAP nepakito (1,08 (0,81) mmol / l; p > 0,05). Absoliučios ŠSD reikšmės trečios darbo minutės pabaigoje atliekant KDK po VAP buvo reikšmingai didesnės (p < 0,05) visais krūvio atvejais, išskyrus tada, kai intensyvumas buvo 50 W didesnis už LaS. Ketvirtą atsigavimo minutę šis rodiklis taip pat reikšmingai padidėjo (p < 0,05), kai intensyvumas buvo iki arba lygus LaS. Po DAP absoliučios ŠSD reikšmės buvo reikšmingai didesnės viso KDK testo metu (p < 0,05). Atlikus ŠSD kaitos monoeksponentinio trendo rodiklių analizę nu- statyta, kad nei po vidutinio, nei po didelio aerobinio prieškrūvio šio rodiklio kaitos dydžiai (amplitudė ir laiko konstanta) nepakito (p > 0,05). Taigi ir lengvesnis, ir sunkesnis už laktato slenkstį (atitinkamai — vidutinio ir didelio intensyvumo) 30 min trukmės aerobinis prieškrūvis veikia absoliučias ŠSD reikšmes (jas padidina), bet nekeičia ŠSD kaitos santykinio greičio ir pokyčio dydžio atliekant kartotinį (3 min darbo ir 4 min poilsio) nuosekliai didinamą krūvį. Raktažodžiai: širdies susitraukimų dažnis, prieškrūvis, laktatas, darbo intensyvumas.